surunguliuoti

surunguliúoti 1. tr. suriesti, nugalėti (imtynėse): Kad čiupo Antanas Kazį až galvos, tai tuoj kaip šiltą vilną surunguliãvo Km. 2. refl. susiraukšlėti, susiglamžyti: Susiruñguliuojas drabužis, kad negerai padėtas y[ra] Dov. \ runguliuoti; surunguliuoti